laukdiegis

laũkdiegis sm. (1) išstypęs, be šviesos išaugęs ūgis: Tuos laukdiegius reik nupjauti Grž. Jų gražios, žalios kvietkutės, o mūs tik į laũkdiegius išbėgę Gs. ║ nuskurdęs daigas: Tai mergelė – rasodos parsinešė laũkdiegių Br.